- dralas
- ×drãlas (l. drała) sm. (2)
1. triukšmas, siautimas: Jų namuose visada drãlas Lp. Vaikai, nekelkit drãlo! Jnšk. Pelės šiauduos kelia drãlą Jrb.
2. scom. triukšmadarys, nenuorama, nenaudėlis: Ašvienis drãlas, kurs kitus ašvienius dralyja, t. y. drasko J. Tas drãlas mano skrynią buvo atplėšęs Lnkv. Ot drãlas merga buvo Sdb.
◊ ant drãlo nueĩti niekais virsti: Visas tavo darbas nuẽj[o] an drãlo Lzd.drãlą dúoti1. siausti, dūkti: Vaikai stuboj dúoda drãlą Šk. Kad dúoda drãlą paršai po kiemą, net viskas rūksta Šn. Boba įdūkus duõs drãlą, t. y. dralysis, barsis J. Kareiviai su mergomis dãvė drãlą, t. y. šoko jauni J.2. pabėgti: Purpt visi trys pro langą iššoko ir davė dralą BsPII280.
Dictionary of the Lithuanian Language.